Autorius: administrator

VMI informuoja, kad pratęsiamas gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalies skyrimo paramai terminas: tokiu būdu paremti pasirinktą organizaciją, meno kūrėją, politinę partiją ar profesinę sąjungą pajamas laiku deklaravę gyventojai (t. y. iki šių metų liepos 1 d.) galės iki šių metų rugpjūčio 20 d. Paramą skirti gyventojai gali ir tiems gavėjams, kurie paramos gavėjo statusą įgijo po gegužės 1 d. (iki liepos 1 d.). Prašymą skirti pajamų mokesčio dalį pasirinktam paramos gavėjui patogiausia pateikti prisijungus prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos – EDS, taip pat – užpildžius popierinius prašymus, kuriuos VMI reikia atsiųsti paštu (adresu Neravų g. 8, LT-66257 Druskininkai).

Primenama, kad pasikeitus procentinėms skiriamos pajamų mokesčio dalims, ankstesniais metais skirta parama nuo šių metų bus perskaičiuota automatiškai (vietoj 2 proc. GPM – 1,2 proc. GPM, vietoj 1 proc. GPM – 0,6 proc. GPM). Svarbu paminėti, kad ir toliau bus galima vienu prašymu skirti pajamų mokesčio dalį už praėjusius ir keturis vėlesnius mokestinius laikotarpius. Taigi, gyventojo pageidavimu, pagal vieną pateiktą prašymą, pajamų mokesčio dalis gali būti pervedama net penkis metus iš eilės. Pernai daugiau nei 520 tūkst. gyventojų paramai skyrė apie 21 mln. eurų, iš jų 1 mln. eurų – politinėms partijoms, 380 tūkst. eurų – profesinėms sąjungoms, 214 tūkst. eurų – meno kūrėjams. Gyventojų skirta pajamų mokesčio dalis paramos gavėjams pervedama kasmet lapkričio mėn.

Šaltinis: www.vmi.lt

0

Pasibaigus karantinui, valstybės parama gyventojams ir darbdaviams nedingsta. Kol tęsiasi ekstremali situacija, toliau galima skelbti prastovas darbuotojams ir gauti subsidijas jų darbo užmokesčiui, o darbuotojams dirbant – irgi galima kreiptis dėl 6 mėnesių trukmės subsidijų.

Savarankiškai dirbantiems asmenims fiksuoto dydžio išmoka bus mokama dar 2 mėnesius po karantino pabaigos, darbo neturintys gyventojai 6 mėnesius gali gauti darbo paieškos išmoką, senjorai, neįgalieji, našliai, našlaičiai, šalpos išmokų gavėjai bei vaikai gaus vienkartines išmokas, o nepasiturintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybę didesnių ir lengviau prieinamų socialinių pašalpų ir kompensacijų už šilumą.

Subsidijos darbdaviams: darbuotojui esant prastovoje ir dirbant

SUBSIDIJOS DARBUOTOJAMS ESANT PRASTOVOSE. Nors karantinas baigėsi, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai darbdaviai darbuotojams gali toliau skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo.

Prastovos metu darbuotojas nedirba, tačiau jam mokama ne mažiau nei minimali mėnesio alga, jeigu darbo sutartyje sutarta dėl visos darbo laiko normos. Tai reiškia, kad darbuotojas gauna 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.

Darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją gali gauti valstybės subsidiją:

Už darbuotoją, kuris nėra sulaukęs 60 m.:

  • 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
  • 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.

Už 60 m. ar vyresnį darbuotoją:

  • 100 proc. nuo priskaičiuoti darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
  • 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.

SUBSIDIJOS DARBUOTOJAMS JAU DIRBANT. Darbuotojams pradėjus dirbti po prastovų, taip pat įdarbinus Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius arba darbdaviui iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudaryto nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašo gali būti mokamos 6 mėnesių trukmės subsidijos, kurios skirtos atsitiesti po karantino, arba 4 mėnesių, jeigu darbuotojas įdarbinamas terminuotai.

Daugiau apie valstybės subsidijas darbdaviams už dirbančius darbuotojus skaitykite čia.

Darbdavys už dirbantį darbuotoją gali gauti valstybės subsidiją:

  • Už darbuotoją, grįžusį po prastovos (6 mėn. trukmės).
  • Už įdarbinamą Užimtumo tarnybos siunčiamą remiamos grupės bedarbį (6 mėn. trukmės).
  • VMI sąrašo įmonėms – už ne daugiau nei 10 darbuotojų, jei iš viso įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 darbuotojo (6 mėn. trukmės). Abiem atvejais neįskaičiuojami darbuotojai, už kuriuos buvo mokama subsidija darbuotojams esant prastovoje – jie gauna kito tipo subsidiją.
  • Už darbuotoją, dirbantį pagal sezoninę ar terminuotą sutartį (4 mėn. trukmės).

Subsidijų dydžiai 1–2 mėnesį gali siekti 100 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, 3–4 mėnesį – 50 proc., 5–6 mėnesį – 30 proc., bet ne daugiau nei 607 eurai „ant popieriaus“.

Viršutinė subsidijų riba gali būti didesnė įmonėms, kurios yra įtrauktos į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą sąrašą veiklų, orientuotų į pažangias technologijas, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą. SĄRAŠĄ GALIMA RASTI ČIA.

Šioms įmonėms viršutinė subsidijos riba gali siekti iki 1214 eurų bruto, tačiau 1–2 mėnesį subsidijos dydis būtų 70 proc., 3–4 mėnesį – 50 proc., 5–6 mėnesį – 30 proc. Tiesa, pirmais dviem mėnesiais galima rinktis 100 proc. subsidiją su 607 eurų maksimalia riba.

Tuo atveju, jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 eurai bruto.

Dirbantiems savarankiškai – išmoka dar 2 mėn. po karantino

257 eurų dydžio išmoką už mėnesį gaunantys savarankiškai dirbantys asmenys, ją galės gauti dar du mėnesius pasibaigus karantinui.

Gera žinia ta, kad tie savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie atitinka visas sąlygas gauti išmoką, bet dar nesikreipė, turi galimybę tai padaryti ateinančius du mėnesius ir galėtų gauti išmoką už visą karantino laikotarpį.

Savarankiškai dirbančiais asmenimis laikomi individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant verslo liudijimus), ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis, šeimynų dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

Laikina darbo paieškos išmoka bedarbiams

Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, gali pretenduoti gauti paramą – laikiną darbo paieškos išmoką, kuri gali siekti 42 eurus jau gaunantiems įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba 200 eurų negaunantiems įprastos bedarbio išmokos.

Laikina darbo paieškos išmoka gali būti mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau nei iki šių metų pabaigos. Išmoka nemokama, jeigu asmuo pradeda dirbti arba gauna paramą mokymusi bei dalyvauja kitose aktyviose darbo rinkos priemonėse.

Daugiau apie laikinąją darbo paieškos išmoką skaitykite čia.

Vienkartinė išmoka senjorams, neįgaliesiems, šalpos išmokų gavėjams

Senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams bus išmokėta vienkartinė 200 eurų dydžio išmoka.

Ši išmoka priklauso žmonėms, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra arba bus paskirta bent viena iš šių „Sodros“ mokamų išmokų: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensija, našlių, našlaičių ar maitintojo netekimo pensija, ištarnauto laiko pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensija ar kompensacija, taip pat pensija, paskirta pagal tarptautines sutartis ar europinius reglamentus.

Vienkartinė išmoka bus išmokama be atskiro asmens prašymo šių metų rugpjūčio mėn. Vienintelė sąlyga – asmuo turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtrauktas į asmenų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos sąrašą.

Jei asmuo kurią nors iš nurodytų išmokų pradės gauti rugsėjo mėnesį ir vėliau, vienkartinę išmoką jis gaus tą patį mėnesį, kaip ir paskirtąją pensiją ar šalpos išmoką.

Vienkartinė išmoka vaikams

Vienkartinė išmoka bus išmokėta ir visiems vaikams, kurie Lietuvoje gauna vaiko pinigus. Išmoka sieks 120 arba 200 eurų.

Naujos vienkartinės išmokos dydis priklausys nuo to, kokio dydžio vaiko pinigai gaunami: jeigu 60 eurų, vienkartinė išmoka sieks 120 eurų, o jeigu vaiko pinigai iš viso siekia 100 eurų, vienkartinė išmoka sieks 200 eurų. Didesnius vaiko pinigus gauna vaikai su negalia, taip pat vaikai iš gausių ar nepasiturinčių šeimų.

Įprastais atvejais vienkartinė išmoka bus išmokėta iki šių metų liepos 31 dienos, tačiau jeigu vaikas teisę į vaiko pinigus įgis po liepos 1 dienos, tuomet vienkartinė išmoka atkeliaus kartu su pirmaisiais vaiko pinigais.

Vienkartinė išmoka priklausys vaikams, kurie teisę į vaiko pinigus įgijo ar įgis nuo šių metų kovo 16 dienos iki šių gruodžio 31 dienos. Tai reiškia, kad jeigu vaikas gims lapkričio mėnesį, šeima vis tiek gaus vienkartinę išmoką.

Daugiau apie vienkartinę išmoką vaikams skaitykite čia.

Didesnės socialinės pašalpos visiems ir kompensacijos už šilumą vienišiems

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį, o jei nepasiturinčio žmogus būstas renovuotas pagal modernizavimo programą, kompensuojamos ir kredito bei palūkanų įmokos. Ši parama padidėjo, o jos gavimo sąlygos palengvėjo per karantiną ir ekstremaliąją situaciją, tačiau dauguma naujų nuostatų galios ir toliau.

Daugiau apie paramą gyventojams skaitykite čia.

Kas naujo:

  • Daugiau žmonių gaus pašalpas. Teisė į piniginę socialinę paramą atsiranda, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršija 137,5 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų, 20-40 proc. darbo užmokesčio bei tiek pat procentų nedarbo socialinio draudimo ar darbo paieškos išmokų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties.
  • Didesnės socialinės pašalpos. Vienišam asmeniui pašalpa didėja 50 eurų pirmus pusę metų, 25 eurais – antrus pusę metų, o toliau – 12,5 eurų didesnė nei šiuo metu. Trijų asmenų šeimai pašalpa padidėja 45 eurais.
  • Didesnė socialinė pašalpa įsidarbinus. Pašalpos gavėjui įsidarbinus socialinės pašalpos mokėjimas tęsiamas toliau, padidėja ir dydžiai: pirmus tris mėnesius siekia 100 proc. buvusios pašalpos, kitus tris mėnesius – 80 proc., vėliau šešis mėnesius – 50 proc. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.
  • Didesnės  būsto šildymo išlaidų kompensacijos. Vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis. Jeigu asmens pajamos siekia 400 eurų per mėnesį, tai jis už šildymą mokės 21,25 eurus, o išlaidos, viršijančios šią sumą, bus kompensuojamos.
  • Laikinai nevertinamas turtas. 6 mėn. po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo nebus vertinamas šeimų ir asmenų turtas – tik pajamos. Pasibaigus šiems pusei metų įsigalios nuolatinė nuostata, kad į turtą bus neatsižvelgiama bent 3 mėnesius, kai dėl piniginės socialinės pašalpos kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus 24 mėnesiams po paramos gavimo.

Visos šios nuostatos liks galioti po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo, išskyrus laikiną turto nevertinimą pusę metų po karantino.

Daugiau vaikų gaus didesnius vaiko pinigus

Vaiko pinigai yra universali išmoka, mokama kiekvienam vaikui. Jos dydis 2020 metais – 60 eurų. Papildomai gali būti mokama papildoma 40 eurų išmoka, kuri skiriama neįgaliems vaikams ir vaikams iš nepasiturinčių ar gausių šeimų.

Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Anksčiau, vertinant šeimos pajamas gauti didesniems vaiko pinigams, buvo atsižvelgiama į tai, kiek jų gauta per paskutinius 12 mėnesių.

Kadangi karantino metu dalies šeimų finansinė situacija staigiai pablogėjo, nuspręsta, kad iki liepos 1 d. bus vertinamos pajamos, gautos nuo balandžio 1 d., o  nuo liepos bus vertinamos praėjusių 3 mėnesių pajamos ir išmoka vaikui skiriama trims mėnesiams.

Tai reiškia, kad jeigu šeima dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui kreipiasi liepą, vertinama, kokios jos pajamos buvo balandį, gegužę ir birželį. Šių mėnesių pajamose jau atsispindės finansiniai iššūkiai, su kuriais šeimai teko susidurti per karantiną.

Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos. Papildomai didesnius vaiko pinigus turėtų gauti apie 33 tūkst. vaikų.

Šaltinis: socmin.lrv.lt

1

Didesni atostoginiai bus paskaičiuoti iš didesnio vidurkio arba jei darbo dienos bus pakeistos į brangesnes atostogų dienas.
Taigi, jei alga yra pastovi, didesnius atostoginius gausite tais mėnesiais, kada juose yra daugiausia darbo dienų, o vidurkis bus skaičiuojamas iš prieš tai buvusių mėnesių, kuriuose darbo dienų skaičius buvo mažesnis.
Iš likusių 2020 m. mėnesių atostogoms geriausias mėnuo yra liepa. Jei darbuotojo darbo užmokestis yra pastovus, už pilną liepos mėnesį atostogų jis gautų 6 % didesnį darbo užmokestį iki mokesčių, nei atostogautų rugpjūčio mėnesį. Sekantis pagal gerumą būtų rugsėjis. Jo atostoginiai padidina darbuotojo pajamas 3 %.
Blogiausias likęs 2020 m. atostogų mėnuo yra lapkritis, kurio viso mėnesio trukmės atostoginiai sumažintų beveik 8 % darbo užmokesčio pajamas. Mažiau blogas, bet irgi blogas tradicinis gruodis (1,5 % sumažėjimas).
Taigi, jei atostogos nusimato paskutiniame metų ketvirtyje geriau atostogauti spalį, po to gruodis, ir blogiausias variantas lapkritis.
Kiekvienais metais yra skirtingas darbo dienų skaičius per mėnesį, todėl kiekvienais metais reikia viską vertinti iš naujo.
Paveiksliuke skaičiavimai, kaip keičiasi atostoginiai 2020 m., jei darbuotojo alga yra pastovi (1300 Eur/mėn.) ir yra atostogaujama 10 d. d. (nepilną mėnesį).

2020-06-03 Seimo SRDK buvo pritarta Prezidento siūlymui didinti NPD ir buvo nepritarta siūlymui mažinti darbo santykių pajamoms GPM tarifą nuo 20 % iki 15 %.

Finansų ministerijos pagrindiniai argumentai:
1. Mokesčiai būtų sumažinti ir tiems, kurių pajamos nepasikaitė ar net padidėjo. Didesnė naudą gaus didžiausias pajamas gaunantys, o ne mažiausias. Didžiausias pajamas gaunantys papildomas lėšas atidės ne vartojimui, bet kaupimui, kai mažiausias pajamas gaunantys panaudotų vartojimui. Siekiami tikslai neatitiks fakto.
2. GPM mažinimas, reiškia finansavimo savivaldybėms mažinimą. Dėl ko sumažėtų soc. paslaugos, kurių poreikis krizės metu auga, o ne mažėja.

Daugiau: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/e3181d60a59511eaa51db668f0092944

Senesnių nei 3 metų atostoginių nubraukimas pagal DK nuo 2020-07-01. Pagal VDI naujausią išaiškinimą (žr. žemiau šaltinis Delfi tiesioginė transliacija), 2020-07-01 data tam tikrais atvejais turi būti nukeliama, nes darbuotojas negali atostogauti karantino metu.
O mes manome, kad atostogauti galima ir Lietuvoje ir toks VDI ekspromtu pateiktas išaiškinimas neatitinka DK.
1. Pagal DK, jei 2020-07-01 jūsų darbo stažas įmonėje yra mažesnis nei 4 metai jums jokie nepanaudoti atostoginiai nenusibraukia 2020 m.
2. Pagal DK 2002-07-01 nusibraukia sukauptos nepanaudotos atostogos tik tiems, kurie pradėjo dirbti įmonėje 2016 m. birželio 30 d. arba dar anksčiau ir turi neišnaudotas atostogas už periodą pasibaigiantį 2017 m. birželio 30 d.
Žr. pvz. 1:

3. Jei darbuotojas pradėjo dirbti 2016-07-01 ir niekada neatostogavo, jam jokie atostoginiai nenusibraukia 2020m. bet 2021-01-01 nusibrauks net dvejų metų sukauptos nepanaudotos atostogos (40 d. d.). Todėl tokiems darbuotojams reikėtų tas 40 d. d. pilnai išnaudoti iki 2020m. gruodžio 31d.
Žr. pvz. 2:

4. Yra gana sudėtinga susivokti ką daryti. Todėl jei 2020-07-01 jūsų darbo stažas įmonėje bus didesnis nei 4 metai, kreipkitės į įmonės buhalteriją, kad jinai suteiktų informaciją apie nepanaudotas atostogas.

5. Yra išimčių, apie kurias informacija žemiau esančiuose šaltiniuose.

2020-06-03 vakar dienos (žr. nuo 30 min) VDI komentaras, pagal kurį atostoginių nubraukimo diena 2020-07-01 dėl karantino nukeliama neaišku kiek: https://www.delfi.lt/video/laidos/delfi-diena/delfi-diena-paskutine-galimybe-pasinaudoti-sukauptomis-atostogomis-ka-svarbu-zinoti.d?id=84440189

VDI komentarai:

https://www.vdi.lt/Forms/TekstasDUK.aspx?ID=521

https://www.vdi.lt/Forms/TekstasDUK.aspx?ID=476

Aktualus soc min komentaras: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/aktualu-kasmetiniu-atostogu-apmokejimas

Aktuali VDU skaičiavimo tvarkos redakcija: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5a07b6715b4711e7a53b83ca0142260e/asr

2020-05-29 užregistruotas Darbo Kodekso keitimo projektas, pagal kurį karantino ar ekstremalios situacijos metu:

1. Darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu.
2. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas.
3. Darbuotojas per 1-ą darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu.
4. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per 1-ą darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
5. darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

Daugiau: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/8bff2290a18411eaa51db668f0092944

Vyriausybė pritarė Prezidento pasiūlytam GPM įstatymo keitimo projektui, pagal kurį siūloma pildant 2020 m. metines pajamų deklaracijas, leisti prisitaikyti GPM lengvatą dėl apmokėjimo už mokslą, kai yra:
1. įgyjamas ne pirmas aukštasis ar neaukštasis išsilavinimas,
2. kai yra apmokama už aspirantūros ar doktorantūros studijas,
3. už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį (programą), kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija.
Jei dabar pildote 2019 metų GPM311 metinę pajamų deklaraciją, negalima prisitaikyti GPM lengvatos (grąžintis GPM), dėl sąnaudų susijusių su antru išsilavinimu, su aspirantūra ar doktorantūra.

Jei už projektą prabalsuos seimas, pakeitimai būtų taikomi atgaline data visoms sumokėtoms sumoms už mokslą, jei jos buvo sumokėtos nuo 2020-01-01. Pirmas naujas lengvatas būtų galima taikyti 2021 metais, pildant 2020 m. GPM deklaraciją.

Daugiau apie dabartiniu metu taikomą GPM lengvatą susijusią su mokesčiais už įgytą išsilavinimą: https://www.vmi.lt/cms/web/guest/gpm-lengvatu-taikymas

Daugiau apie projektą: https://mcusercontent.com/6f23add169b00eb70b990bfe7/files/2269a865-fb99-4e77-84b4-044ed1056f9a/LRV__lyginamasis_projektas.docx (word failas)

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/48e11410a17411ea9515f752ff221ec9

VDI komentuoja apie prastovos skelbimą juridinio asmens vadovui. Darbo kodeksas neišskiria jokių darbuotojų, kuriems negalėtų būti skelbiama prastova.
Kadangi su juridinio asmens vadovu sudaroma darbo sutartis, todėl ir įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui prastova gali būti skelbiama.
Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tam tikrų faktinių darbo teisinių ir organizacinės įmonės veiklos aplinkybių susiklostymą. Svarbu, jog prieš skelbiant juridinio asmens vadovui prastovą, turėtų būti įvertinta situacija dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos funkcionavimo tiek vidiniuose santykiuose (pvz., darbuotojų prašymų nagrinėjimas), tiek išoriniuose (pvz., sutarčių sudarymas, jų pasirašymas).
Nesant atsakingo asmens, kuris užtikrintų įmonės, įstaigos ar organizacijos funkcionavimą vadovo prastovos metu, vadovui galėtų būti paskelbta dalinė prastova arba tokia iš viso neskelbiama.
Prastovos metu darbuotojai, tame tarpe ir vadovas, negali vykdyti darbo funkcijų, todėl būtų sunkiai įsivaizduojama juridinio asmens veikla tokiomis sąlygomis – ji tiesiog nevykdoma ir visi yra prastovoje.
VDI atlieka ir atliks patikrinimus, siekiant nustatyti, ar darbdaviai pasinaudodami susiklosčiusia situacija ir išskirtiniais atvejais galimai piktnaudžiaudami savo teise, neskelbia fiktyvių prastovų.

LBAA nuomonė: galima tik dalinė prastova vadovui.

Daugiau: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2775

2020-05-25 Užregistruotas Užimtumo įstatymo projektas, pagal kurį siūloma numatyti papildomą darbo užmokesčio subsidijavimą 6 mėnesius po ekstremalios situacijos, dėl darbuotojų, kurie yra 60 m. arba vyresni.
Yra siūlomi kiti pakeitimai dėl darbdavio galimybės rinktis kurios subsidijos prašyti (bedarbio įdarbinimo subsidija gali būti didesnė nei darbuotojo darbo užmokesčio subsidija).

Pasibaigus ekstremaliai situacijai arba sugrąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau galėtų prašyti 6 mėn. trukmės subsidijų to paties darbuotojo darbo užmokesčiui: pirmą-antrą mėnesį – 100 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą – šeštą – 30 proc. Visais atvejais maksimali riba – 607 eurų bruto.

Projektas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/d91646e09e8b11eaa51db668f0092944

SADM pranešimas apie projektą ir kitus siūlomus pakeitimus: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/pasiulyta-paskata-darbdaviams-kurie-islaikys-60-m-ir-vyresnius-darbuotojus

Šaltinis: www.lbaa.lt

0

Nuo 2020 m. sausio 1 d. paramos gavėjams, tarp jų ir meno kūrėjams, bus galima skirti iki 1,2 proc. pajamų mokesčio (anksčiau buvo skiriama 2 proc.), politinėms partijoms – iki 0,6 proc. (anksčiau buvo 1 proc.), profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams – iki 0,6 proc. (anksčiau buvo 1 proc.).
Gyventojų kasmet pajamų mokesčiu skiriamos pajamų mokesčio dalys pasikeitė sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamas GPM bei socialinio draudimo įmokas, dirbančių asmenų darbo užmokestis „ant popieriaus“ padidintas 1,289 karto.
Gyventojai ir toliau galės skirti pajamų mokesčio dalį už 2019 m. ir keturis vėlesnius mokestinius laikotarpius. Taigi, gyventojo pageidavimu, pagal vieną pateiktą prašymą, pajamų mokesčio dalis bus pervedama penkis mokestinius laikotarpius.
Gyventojams, kurie anksčiau pateiktuose prašymuose iš karto nurodė norintys pajamų mokesčio dalį skirti toms pačioms organizacijoms ne tik šiais, bet ir kitais metais ar maksimaliam laikotarpiui, pateiktų prašymų tikslinti nereikės. Skirtos pajamų mokesčio dalys bus perskaičiuotos, tad 2020 m. ir vėlesniais metais pasirinktoms organizacijoms bus pervedama tokia pat pajamų mokesčio dalis nuo asmens sumokėtų mokesčių.
Iki 2022 m. prašymus pervesti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms FR0512 forma (toliau – prašymas) gali būti teikiamas:
Nuo 2022 m. bus priimami tik e. būdu pateikti prašymai, tuo tarpu popieriuje užpildyti prašymai, atsiųsti paštu ar įteikti tiesiogiai mokesčių administratoriui, nebus nagrinėjami.
Primename, kad pajamų mokesčio dalies skyrimas e. būdu – saugus ir paprastas būdas skirti dalį pajamų mokesčio paramai. Taip užtikrinama ir tai, kad pajamų mokesčio dalį asmuo skirs savanoriškai. Gyventojai, neturintys techninių priemonių (pvz., interneto prieigos, kompiuterio), galės pasinaudoti Viešais interneto prieigos taškais (toliau – VIPT), esančiais valstybinėse miestų bei rajonų bibliotekose ir, prisijungę prie EDS, pateikti prašymą. VIPT sąrašas parsisiuntimui čia.

Primename, kad dėl COVID-19, šiuo metu visos VMI paslaugos teikiamos ir konsultacijos vyksta tik nuotoliniu būdu. Konsultacijas mokesčių klausimais gyventojai gali gauti paskambinę 1882 ar pateikę paklausimą elektroniniu būdu per Mano VMI. Be to, VMI paskelbė papildomą konsultantų telefonu sąrašą gyventojams ir įmonėms, pagal aptarnavimo teritorijas. Jį galima rasti VMI interneto svetainėje.

Šaltinis: www.vmi.lt

2